Atgal

Socialinė integracija neįgaliesiems – nuo ko pradėti?


Teksto dydis:

© Google archyv.

© Google archyv.

Neįgalūs asmenys – svarbi visuomenės dalis, kuriai būtinas ypatingas dėmesys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  2015 m. Lietuvoje buvo 248 897 neįgalūs asmenys. Siekiant užtikrinti kokybišką šių žmonių gyvenimą, yra vykdomos socialinės integracijos programos, siūlomos paslaugos neįgaliesiems – slaugos ir priežiūros, užimtumo, ugdymo organizavimas, socialinės paramos teikimas ir kt.

Norinčius šiomis paslaugomis naudotis, informuojame, kur ir kokia tvarka yra nustatomas asmens darbingumo ar neįgalumo lygmuo. Neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro šios grandys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), Ginčų komisija, Profesinės reabilitacijos sistema, Specialiųjų poreikių lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas.

Sprendimus priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

Dėl neįgalumo, darbingumo lygio nustatymo į tarnybą gali kreiptis asmenys iki pensinio amžiaus. Darbingumo lygis nustatomas asmenims apdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Tarnyba vertindama asmens neįgalumo, darbingumo lygmenį, nustato profesinės reabiltiacijos poreikį, taip pat bendrus, pirminius specialiuosius asmens poreikius, į kuriuos įeina žmogaus nuolatinė priežiūra, specialaus transporto įsigijimas. Nustačius šiuos poreikius, yra skiriamos finansinės kompensacijos.

Ginčų komisija – galimybė apskųsti NDNT sprendimą

Ginčų komisijija įkurta tam, kad būtų nagrinėjami asmenų prašymai, skundai dėl jiems netinkamų NDNT priimtų sprendimų dėl neįgalumo ar darbingumo nustatymo. Komisija sprendžia ginčus tarp šių pusių – atsižvelgus į konkrečią situaciją, skundas gali būti patenkintas ir komisijos nurodymu NDNT sprendimas pakeistas.

Profesinė reabilitacija – būdas integruotis darbo rinkoje

Neįgaliesiems yra itin sudėtinga įsitvirtinti darbo rinkoje. Daugiau galimybių tai padaryti suteikia profesinė reabilitacija. Neįgaliesiems teikiamos tokios paslaugos, kaip profesinis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų vertinimas, pagalba juos atkuriant, naujų įgūdžių diegimas, perkvalifikavimas.

Jau minėtai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius profesinės reabilitacijos poreikį, asmuo kreipiasi į savo gyvenamosios vietos darbo biržą. Ši suderinusi individualų profesinės reabilitacijos planą, dirba su asmeniu, bendradarbiauja su darbdaviais ir taip padidina galimybes neįgaliajam įsidarbinti.

Specialiųjų poreikių nustatymas ir tenkinimas senjorams

Pagal specialiųjų poreikių lygį, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims gali būti skiriamos nuolatinės slaugos, priežiūros, transporto, specialaus automobilio įsigijimo ar pritaikymo išlaidų kompensacijos.

Specialiuosius poreikius pensinio amžiaus asmenims, remiantis NDNT išvadomis, patvirtina ir neįgaliojo pažymėjimą suteikia gyvenamosios teritorijos savivaldybė.

Pirmiausia, būtina nuvykti pas savo šeimos gydytoją, kuris įvertina asmens sveikatos būklę ir nurodo išvadą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Gydytojui išrašius siuntimą, kreipiamasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Gavus pažymas su NDNT patvirtintais specialiaisiais poreikiais, asmuo jau turi teisę naudotis jam priskirtomis lengvatomis.

Parengė: Laura Barkauskaitė, VšĮ Kspic, RSV.

Atgal

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *