Europos Sąjungos fondai, logotipas Klaipėdos miesto savivaldybė, logotipas
NEĮGALIŲJŲ AKTYVISTAI KVIEČIA BURTIS – STEIGIAMA ASOCIACIJA „Savarankiškas gyvenimas“

NEĮGALIŲJŲ AKTYVISTAI KVIEČIA BURTIS – STEIGIAMA ASOCIACIJA „Savarankiškas gyvenimas“

Praėjusių metų pabaigoje du aktyvistai Rokas Jarašius ir Kristina Dūdonytė sumanė burti ir vienyti žmones su negalia kovoti už savo teises. Tik aktyviai veikiant galima parodyti, ko žmonės nori, ko jiems reikia ir taip pagreitinti politinių sprendimų priėmimą.

Per mėnesį susibūrę žmonių su negalia teisių aktyvistai iš įvairių Lietuvos miestų siekia įsteigti asociaciją „Savarankiškas gyvenimas“. Savarankiškas gyvenimas – tai žmogaus teisė ir laisvė pasirinkti kaip jis nori gyventi, kur jis nori gyventi, su kuo nori gyventi bei gauti reikiamą pagalbą jo kasdieninėje veikloje.

Asociacijos veiklos kryptys apims visas negalios rūšis bei visus savarankiško gyvenimo poreikius. Tai švietimas, darbas, sveikata, aplinkos, paslaugų ir informacijos prieinamumas.

Aktyvistų būrys Kristina Dūdonytė, Rokas Jarašius, Mindaugas Kraulaidis, Jaroslav Milevskij, Ričardas Dubickas, Mantas Panavas, Eiskantė Ramelytė, Martynas Vitkus ir Andrius Kazokas jau apsilankė Seime ir susitiko su Seimo nariais Justu Džiugeliu ir Dovile Šakaliene bei Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku.

Susitikimų metu aptartos šios problemos:

1. Asmeninio asistento paslaugos.

Neįgalieji išsakė pastabas dėl pilotinio projekto ir nuogąstavo, kad asmeninio asistento paslaugos bus suteiktos tik ribotam kiekiui žmonių (200 žmonių), kurie jau mokosi ar dirba, tad kaip visuomet už borto liks labiausiai pažeidžiami – o jiems labai trūksta galimybės socializuotis ir integruotis.

Planuojamos 4 valandos asistento paslaugos per dieną yra neadekvatu – valandų poreikis priklauso nuo konkretaus neįgalaus asmens būklės ir poreikių. Taip pat abejotina asmeninio asistento atskaitomybė už atliktą darbą, nes sužymint veiksmus nebus lankstumo ir individualių neįgaliojo poreikių tenkinimo.

Kadangi pilotiniai projektai suplanuoti net trejiems metams, realiai šios paslaugos reglamentavimo įgyvendinti per šią kadenciją nepavyks, tad pasitarimo metu nutarta mėginti imti vieną savivaldybę ir joje pabandyti greitai padaryti pilotinį projektą. Ir būtinai viešinti, nes šia temai trūksta dėmesio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, kuri iki 2017 metų pabaigos turėjo parengti gaires, kaip organizuoti asmeninio asistento paslaugas neįgaliesiems. Gairių projektas derintas ir su neįgaliųjų atstovais, jie gairėms pritaria.

Lygiagrečiai iškelta problema – gydytojų bei slaugytojų lankymasis pas neįgaliuosius. Atvažiuoja kartą per pusmetį ir sudeda pliusiukus arba gydytojas fiziškai nelanko visai, tik paskambina paklausti, ar viskas gerai, o poliklinikoje fiksuojama, kad lankosi.

2. Nėra efektyvaus informacijos bei pagalbos teikimo mechanizmo žmogui tapus neįgaliu.

Žmogui tapus neįgaliam nėra patogiai prieinamos informacijos ir automatinio mechanizmo gyvenamosios aplinkos pritaikymui. Po ilgų mėnesių gydymo ir/arba reabilitacijos grįžta į nepritaikytus namus ir iš esmės įkalinamas būste, kuriame nėra sąlygų net pagrindiniams poreikiams tenkinti – net higieniniams), nors gydymo procesai būna ilgi, o diagnozė ir galimas poreikių krepšelis aiškus nuo medicininės kortelės sudarymo. Kartu  trūksta informacijos, ką daryti ištikus nelaimei, ko reikalauti ir iš kokių institucijų. Reikalingas vieno langelio principas. Problemos priežastis – viskas Lietuvoje  vyksta pareikštine tvarka, asmuo privalo pats žinoti kur, kada ir su kokiais dokumentais kreiptis. Pastebėta, kad būsto pritaikymo kaštai Valstybėje mažinami, tačiau būtų efektyvu įteisinti logišką terminą problemų išsprendimui.

Su tuo susijęs prieinamos aplinkos arba universalaus dizaino klausimas. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrina žmonėms su negalia svarbių statinių projektus bei dalyvauja statybos užbaigimo komisijos darbe. Šiai funkcijai atlikti Departamentas pasitelkia neįgaliesiems atstovaujančias asociacijas. 2017 metais šią funkciją atlieka konkurso būdu atrinkta organizacija – Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Reikia kelti klausimą, kiek buvo dalyvių konkurse užimti šias pareigas ir kodėl jos vykdomos aplaidžiai. Nustatyti remiantis portalu beslenksciu.lt ir kitais būdais nepritaikytas įstaigas ar kitas viešąsias erdves ir kelti klausimus: 1) kodėl jos nepritaikytos arba 2) kodėl dokumentuose įrašyta, kad pritaikytos, kai faktiškai darbai padaryti nekokybiškai ir neįmanoma naudotis (nuo Pilaitės perėjų iki Lazdynų ligoninės ar Pašilaičių poliklinikos WC, nuo Nepriklausomybės aikštės neįmanoma  pakliūti Seimą).

Kyla klausimas dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – ar neturėtų būti jo funkcija užtikrinti šių problemų sprendimą (nuo informacijos teikimo iki pagalbos neįgaliu tapusiam žmogui gaunant visą jam priklausančią pagalbą bei paslaugas).

3. Transportas.

Iškelta problema dėl dotacijos įsigyti automobilį po 18 metų. Neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, mokamos lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos dydis yra iki 32 BSI (1216 eurų), tačiau ne didesnis už faktines išlaidas. Specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato ir atitinkamas pažymas išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniai skyriai (toliau – NDNT). Tačiau dėl pakeitimų šiuo metu vienam asmeniui gali būti nustatomas tik vienas specialusis poreikis. Todėl kai asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tokiu atveju jam negali būti nustatytas ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Tai reiškia, kad jei  nustatytas slaugos poreikis, kompensacija už lengvojo automobilio įsigijimą negalima.

Kita problema – vairavimo teisės kategorijų apribojimas. Jei esi neįgalus, negali išsilaikyti didesnės kategorijos teisių. Galima tik B kategorija.

Dėl viešojo transporto kontrolės – nepritaikytas transportas (pvz., užšąla ir nenuleidžiami tilteliai), neprivažiuoja prie šaligatvio, todėl neįmanoma įlipti. Trūksta universalaus dizaino.

4. Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje.

Vietoje socialinių įmonių absoliuti dauguma neįgaliųjų gali dirbti atviroje darbo rinkoje – tam jiems reikia sudaryti galimybes įvedant MFP (Money FollowsPerson) principą. Svarbu turėti krepšelį, kuris eitų paskui žmogų, taip neįgalusis galėtų pasirinkti bet kurią įmonę – ar socialinę įmonę ir būtų jai patrauklus. Yra daug socialinių įmonių, kurios neatlieka savo funkcijų, o statusą laiko dėl dotacijų ir lengvatų. Tad jas palikti galima tik dėl asmenų su sunkia negalia įdarbinimo.

5. Profesinė reabilitacija.

Skiriama daug lėšų, bet ne visada tinkamai, neaišku kodėl nėra garantuoto tęstinumo į darbo rinką – žmogus, praėjęs profesinę reabilitaciją, realiai neįdarbinamas. SADM buvo pranešimas, kad 73 proc. praeina prof. reabilitaciją, tačiau kas iš to – programos nepaklausios (inkilėlių gamyba, bitininkystė judėjimo negalią turinčiam žmogui) ir/arba prastos kokybės (rimtesnėms profesijoms įgyti tiesiog neužtenka laiko, nes programos nepagrįstai sutrumpintos bei supaprastintos, pvz., per kelis mėnesius paruošia juvelyrą – jo vertė darbo rinkoje nulinė).

Žmonėms, turintiems slaugą, neskiria reabilitacijos – nurašo kaip niekam netinkamus. Kita vertus – jei žmogus praeina prof.reabilitaciją – net jei darbo nesusiranda – jam sumažina nedarbingumo procentą, tai kerta per netekto darbingumo pensiją.

Ką reikia daryti:

1) personalizuoti paslaugas – sudaryti galimybę rinktis pagal individualius gebėjimus/pajėgumus ir atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius;

2) suformuoti „fadingout“ mechanizmą – kad žmogui įsidarbinus per tam tikrą laikotarpį būtų įvertinta, ar galima sumažinti jo netekto darbingumo pensiją.

6. Profesijų spektro plėtra turintiems IQ sutrikimų

Galimybė jiems įgyti bent pradinį, standartinį išsilavinimą, kad galėtų mokytis profesinėse mokyklose. Profesinio mokymo reformoje turėtų būti pašalintas profesijų spektro ribojimas – sekti procesą.

7. Deinstitucionalizacija

Aktyviai dalyvauti Pertvarkos stebėsenos darbo grupėje ir kelti klausimus dėl savarankiško, grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, atokvėpio paslaugų ir kt. klausimų.

Sutarta dėl šių klausimų bendradarbiauti.

Vasario 25 d. 12 val. judėjimo už žmonių su negalia teises aktyvistai rinksis Druskininkuose, Liepų 2a-150, ir steigs asociaciją „Savarankiškas gyvenimas“.

Kviečiame į steigiamąjį susirinkimą!

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/neigaliuju-aktyvistai-kviecia-burtis—steigiama-asociacija-savarankiskas-gyvenimas-1615496/

Skip to content