Žmogui susidūrus su liga, negalia ar sumažėjusiu savarankiškumu, kasdienėje veikloje gali prireikti nuolatinės kito asmens pagalbos. Pagalba gali būti reikalinga apsirengiant, valgant, judant, pasirūpinant asmens higiena, vartojant vaistus, orientuojantis aplinkoje ar atliekant kitus kasdienius veiksmus.
Tokiais atvejais asmeniui gali būti nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir skiriama mėnesinė piniginė išmoka.
Kas yra individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija?
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, dažnai trumpinama IPTIK, yra kas mėnesį mokama piniginė išmoka vaikui arba suaugusiam žmogui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikia kito asmens pagalbos ir (arba) slaugos.
Svarbu atskirti du dalykus:
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato, ar žmogui reikalinga individuali pagalba ir koks yra šio poreikio lygis.
- Savivaldybė pagal Agentūros sprendimą skiria ir moka piniginę kompensaciją.
Taigi Agentūros sprendimas dar nėra pats pinigų mokėjimas. Gavus sprendimą dėl nustatyto poreikio, paprastai dar reikia pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybei.
Kam gali priklausyti ši kompensacija?
Kompensacija gali būti skiriama vaikams, darbingo amžiaus ir senatvės pensijos amžių sukakusiems žmonėms, kuriems dėl sveikatos būklės ir sumažėjusio savarankiškumo reikia kito asmens pagalbos arba slaugos.
Vertinama ne vien žmogaus diagnozė. Atsižvelgiama į tai:
- kokių organizmo funkcijų sutrikimų žmogus turi;
- kiek savarankiškai jis gali atlikti kasdienius veiksmus;
- kokiose gyvenimo srityse reikia pagalbos;
- kaip dažnai ir kokio masto pagalba reikalinga;
- kokią įtaką žmogaus savarankiškumui daro aplinka.
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai, vertinant medicininius duomenis ir asmens individualios pagalbos poreikį.
Ar būtina turėti nustatytą negalią?
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis gali būti vertinamas kartu su vaiko neįgalumo ar suaugusio žmogaus dalyvumo lygiu. Tačiau tam tikrais atvejais dėl kompensacijos poreikio galima kreiptis ir atskirai. Pavyzdžiui, žmogui gali būti jau nustatytas galiojantis dalyvumo lygis, tačiau jo sveikatos būklė ar savarankiškumas pasikeitė ir atsirado didesnis kasdienės pagalbos poreikis.
Svarbu žinoti, kad vien nustatytas dalyvumo ar neįgalumo lygis savaime dar nereiškia, kad žmogui automatiškai priklausys ši kompensacija. Turi būti atskirai nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Kokie yra kompensacijos poreikio lygiai?
Gali būti nustatytas vienas iš keturių individualios pagalbos poreikio lygių:
- I lygis – didžiausias pagalbos arba slaugos poreikis.
- II lygis – labai didelis pagalbos poreikis.
- III lygis – mažesnis, tačiau reikšmingas ir reguliarus pagalbos poreikis.
- IV lygis – mažiausias iš keturių nustatomų pagalbos poreikio lygių.
Kuo didesnė žmogaus priklausomybė nuo kito asmens pagalbos, tuo aukštesnis kompensacijos lygis gali būti nustatytas. Konkretus lygis nustatomas ne pagal vieną ligą ar diagnozę, o pagal bendrą sveikatos būklės ir savarankiškumo vertinimą.
Ar kompensacija priklauso nuo žmogaus pajamų?
Ne. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų žmogaus gaunamų pajamų.
Tai reiškia, kad žmogus gali:
- dirbti;
- gauti darbo užmokestį;
- gauti senatvės, negalios, šalpos ar kitą pensiją;
- gauti kitas socialines išmokas.
Vien tai, kad žmogus gauna pensiją ar darbo užmokestį, nėra pagrindas neskirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.
Tačiau kompensacijos gavimas gali būti svarbus apskaičiuojant žmogaus mokėjimą už tam tikras socialines paslaugas, pavyzdžiui, dienos arba ilgalaikę socialinę globą. Dėl konkrečios situacijos reikėtų konsultuotis su paslaugas skiriančia savivaldybe.
Nuo ko pradėti?
1 žingsnis – kreiptis į gydantį gydytoją
Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba kitą žmogų gydantį gydytoją. Gydytojas įvertina sveikatos būklę ir, esant pagrindui, parengia siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
Siuntimas gali būti pateikiamas elektroniniu būdu per E. sveikatos sistemą. Kartu pateikiami medicininiai dokumentai, kuriuose turi atsispindėti diagnozės, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, organizmo funkcijų sutrikimai ir jų poveikis žmogaus savarankiškumui.
2 žingsnis – pateikti prašymą Agentūrai
Gydytojui parengus siuntimą, asmuo arba jo atstovas turi pateikti prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai.
Tai galima padaryti:
- naudojantis Agentūros klientų savitarna;
- atvykus į Agentūros teritorinį skyrių;
- paštu arba per kurjerį;
- elektroniniu paštu, kai dokumentai tinkamai pasirašyti;
- per E. pristatymo sistemą.
Prašymo formą galima rasti Agentūros interneto svetainės skiltyje „Prašymų formos“.
Svarbu: į Agentūrą reikia kreiptis per 60 darbo dienų nuo gydytojo siuntimo ir kitų klinikinių dokumentų parengimo. Praleidus šį terminą, medicininius dokumentus gali tekti rengti iš naujo.
3 žingsnis – atliekamas pagalbos poreikio vertinimas
Vertinant poreikį nagrinėjami medicininiai dokumentai ir pildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas.
Klausimyno metu gali būti klausiama:
- ar žmogus gali savarankiškai pavalgyti ir pasiruošti maistą;
- ar gali apsirengti ir pasirūpinti higiena;
- ar gali judėti namuose ir už jų ribų;
- ar geba orientuotis ir priimti kasdienius sprendimus;
- ar gali pasirūpinti vaistų vartojimu;
- ar gali saugiai likti vienas;
- kaip dažnai reikia kito žmogaus pagalbos;
- ar naudojamos techninės pagalbos priemonės.
Svarbu pateikti ne tik bendrą atsakymą „galiu“ arba „negaliu“, bet ir tiksliai paaiškinti, kaip žmogus atlieka konkretų veiksmą, kiek jam tai užtrunka, ar reikia priminimo, priežiūros, fizinės pagalbos ir ar veiksmą pavyksta atlikti saugiai.
Vaikų nuo 4 metų ir darbingo amžiaus žmonių klausimyną pildo Agentūros darbuotojas. Senatvės pensijos amžių sukakusių žmonių individualios pagalbos poreikio klausimyną paprastai pildo gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas. Vaikams iki 4 metų klausimynas nepildomas – jų poreikis nustatomas pagal medicininius kriterijus.
4 žingsnis – sulaukti Agentūros sprendimo
Sprendimas paprastai priimamas per 20 darbo dienų nuo tada, kai Agentūra gauna visus vertinimui reikalingus dokumentus. Tam tikrais atvejais terminas gali būti pratęstas.
Sprendime nurodoma:
- ar nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis;
- koks poreikio lygis nustatytas;
- nuo kurios dienos poreikis nustatytas;
- iki kada sprendimas galioja.
5 žingsnis – kreiptis į savivaldybę dėl pinigų mokėjimo
Agentūrai nustačius individualios pagalbos poreikį, reikia pateikti prašymą gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos arba Socialinių išmokų skyriui.
Prašymą galima pateikti:
- per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS;
- atvykus į savivaldybę;
- paštu;
- per E. pristatymo sistemą;
- kitais konkrečios savivaldybės nustatytais elektroniniais būdais.
Savivaldybė sprendimą dėl kompensacijos skyrimo turi priimti per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo.
Dažniausiai daromos klaidos
Manoma, kad užtenka nustatyto dalyvumo ar neįgalumo lygio.
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis turi būti nustatytas atskiru Agentūros sprendimu.
Po Agentūros sprendimo nesikreipiama į savivaldybę.
Agentūra nustato poreikį, tačiau pinigus skiria ir moka savivaldybė.
Pokalbio metu sumenkinami kasdieniai sunkumai.
Žmonės dažnai sako „kažkaip pasidarau“, nors veiksmui reikia artimojo pagalbos, nuolatinio priminimo, priežiūros ar kyla pavojus susižeisti.
Per ilgai delsiama pateikti prašymą.
Gydytojo dokumentai galioja ribotą laiką, o kompensacija už praėjusį laikotarpį gali būti išmokėta ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Vertinimui neparuošiami svarbūs medicininiai duomenys.
Medicinos dokumentuose turėtų atsispindėti ne tik diagnozės, bet ir konkretūs organizmo funkcijų sutrikimai bei jų poveikis žmogaus savarankiškumui.
Kur kreiptis Klaipėdos miesto gyventojams?
Klaipėdos miesto gyventojų prašymai dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos priimami Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje, adresu Taikos pr. 52C, Klaipėda.
Prašymai priimami be išankstinės registracijos. Juos taip pat galima pateikti internetu per SPIS.
Informacijos telefonas – (0 46) 41 08 40.
Jeigu individualios pagalbos poreikis nustatytas pakartotinai ir jo terminas pratęstas, prieš vykstant į skyrių rekomenduojama telefonu pasitikslinti, ar kompensacijos mokėjimas nebus pratęstas automatiškai.
Svarbiausia – pagalbos poreikio nereikėtų slėpti
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nėra privilegija ar žmogaus savarankiškumo atėmimas. Tai valstybės teikiama finansinė pagalba žmogui, kuriam dėl sveikatos būklės kasdien reikia daugiau kito asmens pagalbos.
Vertinimo metu svarbu kalbėti atvirai ir tiksliai. Reikėtų pasakoti ne apie geriausią dieną ir ne apie tai, ką žmogus teoriškai gali padaryti, bet apie įprastą kasdienybę: kiek pagalbos iš tiesų reikia, kas atsitiktų jos nesuteikus ir kiek savarankiškai bei saugiai žmogus gali pasirūpinti savimi.