Europos Sąjungos fondai, logotipas Klaipėdos miesto savivaldybė, logotipas
Institucinės globos pertvarka. Reikalinga ar ne?

Institucinės globos pertvarka. Reikalinga ar ne?

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų.

KODĖL REIKIA PERTVARKOS?

SADM remdamasi pasaulinio mąsto tyrimais teigia, kad globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę. Išėję iš įstaigos tokie žmonėsi yra labiau pažeidžiami, dažniau išnaudojami ir engiami, kadangi prasčiau žino savo teises ir yra pratę vykdyti bet kokius nurodymus neklausinėdami.

Institucinės globos įstaigoje:

  • gyventojai izoliuojami nuo plačiosios bendruomenės ir (arba) yra priversti gyventi kartu;
  • gyventojai neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtaką juos paveikiantiems sprendimams;
  • pačios organizacijos reikalavimai dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.

KAS KEISIS LIETUVOJE?

2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų – iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc. vaikų, elgesio ir emocijų sutrikimų – 20 proc. vaikų, vidutinė ir sunki negalia nustatyta 10 proc. vaikų.
Šalyje be tėvų globos yra likę beveik 2 proc. vaikų nuo bendro Lietuvos vaikų skaičiaus (2015 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 525 tūkst. vaikų) . Iš jų apie 38 proc. (3275, 2015 m. duomenimis) vaikų globa nustatyta socialinės globos institucijose.
2014 m. iš vaikų globos namų į biologines šeimas grąžinti 1025 vaikai.
2015 m. įvaikintas 161 vaikas.

Kaip teigia SADM, 2014–2020 m. numatyti nuoseklūs ir koordinuoti veiksmai, skatinantys perėjimo iš institucinės socialinės globos prie paslaugų neįgaliems suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, vaikams ir jaunimui, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams, įskaitant kūdikius, šeimoms bendruomenėje ir pagalbos šeimai, globėjams (rūpintojams) sistemos kūrimą (toliau – pertvarka).

Tikimasi, kad iki 2020 m. didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose globos namuose ir bendruomenėse. Tikslui pasiekti papildomai planuojama skirti iki 50 mln. eurų.

KOKIE NUMATYTI PERTVARKOS TIKSLAI IR KAIP JIE BUS ĮGYVENDINAMI?

Numatyti trys tikslai:
1 tikslas – siekti užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje;
2 tikslas – siekti sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas;
3 tikslas – skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą.

Pertvarka numatoma vykdyti dviem etapais:
I etapas, kuris jau prasidėjo, truks iki 2018 metų. Jo tikslas – pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas ir paslaugų teikimas, didinant esamų prieinamumą.

II etapas truks iki 2020 metų. Jo metu bus: plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujų formų paslaugos tikslinėms grupėms.

„Šita tvarka įsigalioja tik naujiems atvejams. Šiandien vaikų namuose, globos įstaigose auga virš 350 vaikų, tai nereiškia, kad dabar visus per tris mėnesius turėsime patalpinti į šeimas. (…) Kiek tų naujų atvejų – (…) vienai savivaldybei vidutiniškai tenka apie tris vaikus per metus. Ar tai tokie skaičiai, kurių savivaldybė negeba?  Geba, jei nori ir rasti vienam ar dviems vaikams šeimą, šeimyną, globėjus, tikrai įmanoma“, – sakė prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanaitienė.

Šaltinis: www.pertvarka.lt

Parengė: VšĮ KSPIC

Skip to content