„Atsidūrusieji krizėje netiki, kad jų situacija gali pasikeisti. O mes iš patirties žinom, kad beveik visais atvejais vaikas atsineša kraitį ir naujų galimybių, apie kurias tie žmonės net nenutuokia“, – šypsosi Zita Tomilinienė, Krizinio nėštumo centro vadovė. Per penkerius organizacijos gyvavimo metus į centrą kreipėsi daugiau nei tūkstantis moterų. Daugiausia – tų, kurios išgyvena neplanuotą nėštumą ir svarsto jo nutraukimą.
Didžiausia dovana centro darbuotojams ir savanoriams – kai moterys grįžta pas juos su kūdikiais ant rankų – laimingos ir švytinčios. Kiek Zitai žinoma, pasaulį išvydo jau du šimtai naujagimių, prie kurių išsaugojimo prisidėjo šis centras.
„Kiekviena tų gerų istorijų – tarsi liudijimas, kad viskas išeina į gera, kai klausai širdies balso. Štai moteris, kuri ryžosi gimdyti ketvirtą vaiką ir palikti girtaujantį, smurtaujantį vyrą – ne tik išsaugojo savo vaiko gyvybę, bet netrukus sutiko mokyklos laikų draugą, su juo sukūrė šeimą, gyvena dideliame ūkyje, apsupta vaikų ir vyro meilės. Ir tokių istorijų – ne viena!
Tas pats ir mūsų centro veikloje. Nusprendėme paremti moterį finansiškai, nors tuo metu neturėjome daug pinigų. Patikrinę sąskaitą, pamatėme, kad tą pačią dieną vienas iš rėmėjų tokią pat sumą pervedė į mūsų sąskaitą. Supranti, kad Dievas tikrai laimina ir veda. Reikia tik pasitikėti“, – pokalbį pradėjo Zita.
– Kaip Krizinio nėštumo centro darbą įsivaizdavote tada, kai prieš penkerius metus jį įkūrėte, ir koks jis pasirodė iš tikrųjų?
– Atsimenu, planavome, kiek moterų kreipsis, kiek vaikelių gims – tikėjomės labai didelių skaičių. Realybėje jie kuklesni. Tačiau kiekvienas iš tūkstančio žmonių, kurie mus susirado, yra labai svarbus. Negalime dar tų skaičių palyginti su panašiomis organizacijomis, kurios kitose šalyse veikia dešimtmečius.
Taip pat mums atrodė, kad jei dvejojanti moteris sulaukia palaikymo ir pagalbos, ji visada apsisprendžia gimdyti. Taip nėra. Teko susitaikyti su tuo, kad ne viskas priklauso nuo mūsų pastangų. Tai moters vidinė kova. Kartais moteris ateina jau tvirtai apsisprendusi darytis abortą. Ji visur ieško patvirtinimo, kad jos sprendimas teisingas. Mes esame šalia, mėginame įkvėpti pasitikėjimo, kad ji gali tapti mama. Tačiau sprendimas yra jos.
Kad ir kokį sprendimą moteris priima, ji vienodai mums brangi ir svarbi. Kiekvienai krizėje atsidūrusiai moteriai labiausiai reikia supratimo, palaikymo. Ją smerkiančių ir atstumiančių ir taip pakanka. Priimame ją su meile ir su supratimu.
Mūsų darbas yra sustiprinti moterį nėštumo krizėje – nesvarbu, ar nėštumas pasibaigė persileidimu ar abortu, kad ji suprastų, jog yra mylima ir kad gyvenimas tęsiasi. Apie penktadalis besikreipiančių į mūsų centrą išgyveno abortą, persileidimą ar kūdikio netektį. Dėl draugės ar žmonos patirto aborto, persileidimo į centrą kreipiasi ir vyrai, kai mato, kad patys nebegali joms padėti.
– Iš jūsų praktikos – dėl kokių priežasčių moterys dažniausiai svarsto nutraukti nėštumą?
– Moterys bijo likti vienišos mamos, bijo, kad negalės suteikti vaikui tokio gyvenimo, kokio jis yra vertas. Paradoksalu – moterys taip nori savo vaikui idealaus gyvenimo su geru tėčiu, gerais namais, kad nusprendžia tiesiog neleisti jam gimti..
Moterys, kurios į mus kreipiasi, dažnai išsako, jog vyras, nuo kurio laukiasi, nenori šio vaiko. Kai neturi mylinčio ir mylimo vyro arba labai nesutaria su juo bei nemato bendros ateities, tuomet bijo gimdyti judviejų vaiką. Taip pat galvoja, kad jei pagimdys ir viena augins, joks kitas vyras jos nenorės su vaiku. Mūsų praktika rodo, kad tos, kurios išdrįsta gimdyti, anksčiau ar vėliau sutinka savo žmogų, kuris jas priima ir myli tokias, kokios yra.. Vaikai tam ne kliūtis.
Neplanuotas nėštumas sukelia sumaišties ir gyvenantiems šeimoje. Žmones apima skurdo baimė. Sako: jau dabar vos galą su galu suduriame, arba vos susitvarkome su turimais vaikais – dar vienam neužteks nei laiko, nei jėgų. Bet tiesa yra ta, kad visus išteklius – tiek laiko, tiek pinigų – galima tiesiog kitaip paskirstyti. Ir visko užteks. Tai tik požiūrio ir apsisprendimo klausimas.
Prireikus mūsų centras teikia tęstinę pagalbą iki vaikeliui sueis dveji metai. Vežimėlis, lovytė, drabužėliai, sauskelnės – mums tai atrodo tokia smulkmena, žmonės mums viso to atveža nemokamai ir mes mielai juos dalijame besilaukiančioms. O kai kurioms nėščiosioms tai tampa lemiamu dalyku, kuris padeda apsispręsti gimdyti.
Apie abortą svarsto ir studentės. Jos bijo tėvų reakcijos, baiminasi nuvilti, neišpildyti į jas sudėtų lūkesčių. Sakome joms atvirai – tėvų reakcija gali būti audringa, jie nebus patenkinti, bet kas blogiausio gali nutikti? Nepadės finansiškai? Išvarys iš namų? Galbūt yra artimųjų ar draugų, kurie priimtų pagyventi? Mes taip pat padedame joms susirasti saugią gyvenamąją vietą. Stengiamės joms parodyti, kad išeičių yra, gyvenimas čia nesibaigia.
– Kokios pagalbos pirmiausia reikia išgyvenantiems krizinį nėštumą?
– Moterys dažniausiai kreipiasi, nes bijo pasikalbėti su savo artimaisiais, bijo jų nesupratimo, atstūmimo, pasmerkimo, arba jį jau patyrė iš aplinkinių. Taigi joms reikia tiesiog palaikymo, priėmimo.
Pastebime, kokia svarbi yra pirmoji artimųjų – vyro, mamos, draugės ar gydytojo – reakcija, kokiais žodžiais šie žmonės pasitiko žinią apie moters nėštumą. Nėščia moteris kur kas jautresnė, ji gaudo kiekvieną žodį, judesį, bandydama atspėti, ar aplinkiniai ją palaiko, ar ji gali jaustis saugiai. Visi turėtume labai atsakingai rinktis žodžius, kuriuos tariame besilaukiančiai moteriai.
Šeimoje svarbu ne tik diegti teisingas vertybes, bet ir užmegzti su savo vaiku artimą ryšį. Vaikai, paaugliai, jaunuoliai turi žinoti, kad tėvai visada jiems padės, išklausys, patars ir palaikys kiekvienoje situacijoje. Deja, dalis tėvų taip ir nesužino, kad jų dukra laukėsi arba sūnaus draugė buvo pastojusi. Jaunuoliai paprasčiausiai neišdrįsta ta žinia pasidalyti su artimiausiais žmonėmis slapčia pasirenka abortą.
Neplanuoto nėštumo atvejais beveik visada žmonės labai skuba priimti sprendimą. Moteriai atrodo – jeigu greitai tai užbaigsiu, bus tarsi nieko neįvykę. Mūsų pirmas patarimas – neskubėti. Juk tai sprendimas, kurio nebegalėsi pakeisti. Visada skatiname išdrįsti pasikalbėti su artimaisiais, neišsigąsti pirmosios reakcijos. Būna, kad vyras iš pradžių sako, kad dar nėra pasiruošęs tapti tėvu, bet per kelias savaites apsipranta su ta mintimi, pasikalba su kitais vyrais ir jam situacija nebeatrodo tokia baisi. Ne veltui nėštumas trunka devynis mėnesius. Tai laikas, skirtas visokeriopai pasiruošti vaikelio atėjimui.
Kai vaikas gimsta, žmonės tiesiog nebegali likti nejautrūs tam stebuklui. Tai sujaudina net ir tuos, kurie visada sakė, kad nemyli vaikų, jų nenori. Tai ištirpdo ir griežčiausiai nusistačiusius tėvus – juk jie tampa seneliais!
Šaltinis: https://www.magnificat.lt/krizinis-nestumas/
Norime priminti, kad Krizinio nėštumo centras:
- Teikia nemokamą konfidencialią pagalbą moterims bei poroms krizinio nėštumo laikotarpiu.
- Teikia tęstinę komplesinę įvairių specialistų pagalbą neplanuotai besilaukiančioms ir dėl to su sunkumais susiduriančioms moterims bei poroms (materialinę, finansinę, socialinę, psichologinę, ginekologinę, teisinę, dulų, genetiko).
- Teikia nemokamą pagalbą patyrus abortą, praradus vaikelį dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo.
- Teikia psichologinę pagalbą moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją.
- Skaito paskaitas gimnazinių klasių moksleiviams apie žmogaus gyvybės vystymąsi, neplanuotą nėštumą, aborto pasekmes bei atsakingus lytinius santykius.
Daugiau informacijos adresu : www.neplanuotasnestumas.lt
El. paštu : pagalba@neplanuotasnestumas.lt
Telefonu: 8 603 57912